valstininkas

valstiniñkas (-inỹkas), -ė smob. (2) KŽ 1. AK67 pavaldinys: Ir teigi daryt šeimynai ir valstinykamus savo įsakysime AK65. 2. KŽ valstietis, ūkininkas: Baudžiavos įtekmė taip užsižiedėjo būde mūsųjų valstininkų, taip ji persmego visą žmogų, kad jiems nelengva bus atsikelti ilgai, labai ilgai A1885,284.